Pirmoji dalis čia

26. Žvėrių karalystė (Animal Kingdom)

Australų kino perlas, kuriame vaidina visas jų žvaigždynas, negana to filmas dar ir apdovanojimų mažiausiai penkis pelnęs. Kai kurie kino kritikai jį lygina su „Krikštatėviu“, „Sopranais“ ir pan. Įtempto siužeto, netikėtų istorijos vingių juosta pasakoja apie žiaurią Melburno narkotikų mafijos šeimynėlę, kurioje atsiduria niekuo dėtas mafijos „mamytės“ anūkas Džošua. Jis turi ne tik išgyventi taikiai su šeima, bet ir nepasiduoti policijos įtakai, kuri siūlo jam išduoti šeimą. Filmas parodo koks vis dėl to sunkus yra narkotikų prekeivių gyvenimas, nes daugelis jų žino, kad kažkada ateis galas ir jiems, kažkada policija vis tiek suims visus iki vieno. O jeigu nepavyks nusikaltėlių sulaikyti legaliais būdais – jie visada pasinaudos nešvariais metodais. Vietomis yra tikrai žiaurokų scenų, ypač kai žudomi niekuo dėti žmonės. Išryškinama padėtis tarp šeimos narių – ką jie gali padaryti dėl savo artimo.

36. Žmogus iš Nuuko (Nuummioq)

Vietomis ištemptas, vietomis nuobodus dėl dialogų „ne į temą“. Filmas apie žmogaus pasirinkimą paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Pagrindinis herojus Malikas sužino, kad serga vėžiu ir liko nedaug laiko. Jeigu ne ši priežastis, tai sakyčiau, kad filmas tikrai neturėtų prasmės, nes iš esmės tai yra gyvenime pasiklydusio žmogaus klajonės, su kuriomis susiduriame visi. Tačiau, operatorius parodo nuostabią Grenlandijos gamtą į kurią norisi nepaliaujamai žiūrėti. Garso takelis taip pat gražiai priderintas prie vaizdų. Tiesiog smagu žiūrėti, bet per daug nesigilinti į esmę, nes vis tiek jau pabaiga aiški.

Continue reading »

Nors „Kino pavasaris 2011″ baigėsi jau senokai, tačiau tik dabar galiu pilnai susidėlioti mintis ir apžvelgti šį, ypač sėkmingą šių metų kino festivalį. Kadangi tarp savanorio darbų dar ir savo įprastą darbą turėjau dirbti, tai matytų filmų skaičius nėra labai didelis, pamačiau tik 17 iš 130 parodytų filmų. Daugelis filmų buvo verti mano ir visų festivalio žiūrovų dėmesio. Vardinsiu juostas pagal Žiūroviškiausio filmo rinkimų rezultatus.

2. Triukšmo garsai (Sound of Noise)

Nepasakyčiau, kad šis švedų buvo vertas antros vietos. Manau, kad savo įtaką padarė Blue Man Group, kurie groja paprasčiausiais vamzdžiais. Pats filmas tikrai labai linksmas, muzika užvaldo nuo pat pirmųjų minučių, norisi ne sėdėti o šokti. Scenarijus irgi įdomus: grupelė dėl muzikos pakvaišusių genijų nusprendžia surengti visiškai neįprastą koncertą miestui, jie net peržengdami įstatymo ribas groja viskuo – žmonėmis, traktoriais, elektros laidais ir pan. Kiek nuliūdino pati pabaiga – žiūrėti buvo gražu, bet klausytis nelabai… Norėjosi kitokio masinio pasirodymo.

4. Kopakabana (Copacabana)

Apie šį filmą rašiau atskirai čia. Galiu pridurti, kad tikrai kitoks filmas, vertas ketvirtosios vietos.

Continue reading »