Penktadienį, gruodžio 9 dieną, ,,Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje ir Kaune pradedamas rodyti filmas „Važiuok“. Danų režisierius Nikolas Vindingas Refnas už filmą „Važiuok“ (angl. ,,Drive“) pelnė 2011 m. Kanų kino festivalio prizą geriausios režisūros kategorijoje.

Filmo „Užrašų knygutė“ (angl. ,,The Notebook“) žvaigždė, pastaruoju metu itin daug vaidinantis Ryanas Goslingas, juostoje „Važiuok“ vaidina Holivudo kaskadininką, naktimis per penkias minutes padedantį nusikaltėliams pasprukti iš nusikaltimo vietų. Vairuotojas neturi vardo ir asmeninio gyvenimo. Jis nekalba, nerodo emocijų ir gyvena paprastame daugiabutyje. Ką jis daro – tai vairuoja. Vienišo vilko gyvenimas pasikeičia susipažinus su kaimyne Irene (akt. Carey Mulligan) ir jos šešiamečiu sūnumi Benicio (akt. Kaden Leos). Deja, Ryano bagažinėje netikėtai atsidūrus milijonui JAV dolerių, priklausančių pavojingiausiems Los Andželo veikėjams, vienintelis būdas apsaugoti brangiausius žmones – sėsti už vairo ir žiūrėti per petį.

,,Žanas Liukas Godaras (angl. Jean-Luc Godard, legendinis prancūzų kino režisierius) teigė, jog tai, ko reikia geram filmui, yra mergina ir ginklas. Nicolas Winding Refn patvirtina kitą formulę – tai yra vyrukas ir greitas automobilis. Madingiausias filmas kino salėse ir paskutinis įrodymas visiems, kurie mano, kad jau viską matė. Tokio filmo dar nematėme.“,- rašo ,,The New York Times“ filmų apžvalga.

Spalio mėnesį JAV pilietė Sara Deming padavė filmą Jungtinėse Valstijose platinančią kompaniją „Film District“ į teismą, nes jis nebuvo panašus į veiksmo filmą ,,Greiti ir įsiutę“. Moteris teigė, jog paveikta reklamos tikėjosi tradicinio lenktynių ir veiksmo filmo, tačiau filmas ,,Važiuok“ pasižymi neįprasta stilistika ir režisūriniais sprendimais. Sara Deming reikalauja grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus bei pateikė raštą dėl klaidinančios reklamos.

Filmas ,,Važiuok“ 2011 metų Kanų filmų festivalyje pelnė apdovanojimą geriausio režisieriaus kategorijoje bei buvo nominuotas „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimui. Irene vaidmenį sukūrusi Kerė Muligan už geriausią antro plano moters vaidmenį apdovanota 2011 m. Holivudo filmų apdovanojimuose. Pagrindinio vyro vaidmens atlikėjas Holivudo aktorius Ryanas Goslingas nominuotas prestižiniam 2012 metų ,,Oskaro“ apdovanojimui.

Veiksmo drama „Važiuok“ ,,Forum Cinemas“ kino ekranuose rodoma nuo gruodžio 9 dienos. Filmą platina ,,MA NO Films“ kūrybinė komanda, filmas startuoja ,,Forum Cinemas Vingis“ kino teatre Vilniuje.

Tagged with:
 


Filmo herojus Marselis Marksas (akt. André Wilms), anksčiau gyvenęs bohemišką rašytojo gyvenimą, nesugebėjo išgyventi iš kūrybos, todėl atsisakė literatūrinių ambicijų ir persikėlė gyventi į Prancūzijos uostamiestį Havrą. Nuo šiol vyras gyvena įprastą gyvenimą, kuriame svarbiausi dalykai – žmona Arletė (akt. Kati Outinen), dažnai lankomas baras ir ne itin pelninga batų valytojo profesija. Arletei sunkiai susirgus ir atsigulus į ligoninę, įprastinis Marselio gyvenimas pasikeičia – savo kelyje jis sutinka iš Afrikos pabėgusį nelegalų imigrantą Idrisą (akt. Blondin Miguel), kuris tėra mažas berniukas, kuriam reikalinga Marselio pagalba.

Nepaisant grėsmės abiems būti ištremtiems iš Prancūzijos, kuklaus batų blizgintojo ir pabėgėlio vaiko draugystė drauge su kaimynų solidarumu kovojant prieš represyvią teisminę sistemą, įtraukia žiūrovą į naują, optimizmu trykštantį pasaulį. Sociopolitinės emigracijos ir rasistinės integracijos temos filme pateikiamos lengvai ir su gera humoro doze savaitgaliui.

Trys priežastys žiūrėti filmą:
1. Emigracijos/imigracijos tema ne nauja, bet šįkart apie rimtus dalykus – su subtiliu humoru.
2. Už gerą – geru, arba kaip lengvai žmonės vienijasi, kai tikslas turi gražią prasmę.
3. Rokenrolo muzika – pasijusite kaip Elvio laikais, tik Prancūzijoje.

Trys priežastys, kodėl filmas gali nepatikti:
1. Esate sausumos gyventojas, nemėgstate jūros ir Lamanšo sąsiaurio.
2. Filmuose mėgstate greitus automobilius ir naujausius mobiliuosius telefonus. Vienintelis mobilusis telefonas filme priklauso blogam vyrukui
3. Nepalaikote pasakos versijos, kur Raudonkepuraitė suvalgo vilką.

Tagged with:
 

„Klaidinga būtų sąvartyno žmones tapatinti su benamiais. Tai išskirtinė ir išties unikali visuomenės grupė, gyvenanti bendruomenėje, įsikūrusioje greta gausaus išteklių lobyno. Materialinių dalykų jie nestokoja, užsidirbti gali visai neblogai, o darbo grafikas – visiškai laisvas.

Būtent tokios gyvenimo sąlygos leido suformuoti savitą, išskirtinį gyvenimo būdą,“ – pasakoja antropologė, socialinių mokslų daktarė Donata Petružytė.

Galima sakyti, kad D. Petružytės mokslinis projektas ir buvo priežastis atsirasti dokumentinei poemai „Stebuklų laukas“. Ji pakvietė režisierių Mindaugą Survilą pafilmuoti žmones, daugiau nei 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli Kariotiškių sąvartyno. „Nieko nežinojau apie sąvartyną ir juo labiau ten gyvenančius žmones. Man buvo smalsu. Nuvykus ten pirmą kartą supratau, kad vien moksliniais tyrimais neapsiribosime, būtinai reikia sukurti filmą apie šią unikalią, tačiau nykstančią bendruomenę,“ – teigė režisierius.

Medžiaga filmui buvo rinkta 4 metus, nufilmuota daugiau nei 140 valandų, kurias galiausiai reikėjo sutraukti į valandos trukmės filmą. Kaip dabar prisimena M. Survila, pirmą kartą atvykus į sąvartyną buvo nejauku. Vos po 5 min. prie jų priėjo agresyvus jaunuolis ir aprėkė taip, kaip dar niekas nebuvo rėkęs. „Suprantu, kodėl, – dabar pasakoja režisierius. Į tuos, kurie fotografuoja ar slapta įrašinėja pokalbius ir vėliau gerokai sutirštinę spalvas pateikia spaudoje, čia žiūrima nelabai palankiai. Niekada nebuvau tokioje situacijoje, nežinojau, ko galima tikėtis.“

Tačiau praėjus vos porai mėnesių Ryčka, juos aprėkęs jaunuolis, tapo draugu. Draugais tapo ir kiti filmo herojai. Iš pradžių nedrąsiai priėmę prašalaičius pasišildyti prie ugnies, vėliau priėmę juos ir į savo širdis. Atvėrę duris į savo gyvenimus, kasdieninę buitį, džiaugsmus ir rūpesčius.

Pasak sociologės, sąvartyno žmonių istorijos skirtingos. Vieni jų čia ir užaugo, kiti atėjo iš vaikų namų, kalėjimo ar papuolė čia netekę darbo, namų. Dar kiti turi savo namus, bet dėl savo antrosios pusės lieka gyventi sąvartyne. „Tačiau bene didžiausią įspūdį man paliko jų orumas, savo vertės suvokimas. Jie nėra išmaldos ar labdaros prašytojai. Jie užsidirba patys juodu sunkiu darbu, dėl to save ir gerbia,“ – teigia D. Petružytė.

„Stebuklų laukas“ – tai jaudinantis ir įspūdingas darbas. Tai tarsi tiltas, nutiestas iš vieno žmogaus širdies į kitą. Tai sugebėjimas pamatyti žmogaus veidą, besislepiantį už šiukšlių ar sąvartyno dvoko. Pamatyti šypseną, pamatyti unikalią asmenybę. Juk būtų buvę lengva pasiduoti pirmam įspūdžiui, sukurti tipišką scenarijų, tam būtų pakakę vos kelių vizitų į sąvartyną. Tai didžiulis filme nematomas darbas.

Įdomu tai, kad „Stebuklų laukas“ – pirmas M. Survilos filmas, pasakojantis ne apie gyvūnus, o apie žmones. Sukaupta ilgametė gamtos stebėjimo patirtis jaunam režisieriui padėjo sukurti originalų dokumentikos kūrinį. Dar 2009 m. Šiam projektui įteiktas „Auksinio piltuvo“ apdovanojimas už geriausiai išvystytą projektą Rytų Europos forume Jihlavoje (Čekija). O šiemet „Stebuklų laukas“ išdidžiai atidarė Tarptautinį Kauno kino festivalį bei uždarys Vilniaus dokumentinių filmų festivalį.

www.monoklis.lt informacija.

Tagged with:
 
(Nuotrauka iš „Knygnešio“ filmavimo aikštelės)

Knygnešio“ kūrėjai – režisierius Jonas Trukanas ir scenarijaus autorius Simonas Jatkonis pristato naują lietuvišką trumpo metražo filmą „Barzda“. Šiuolaikiškai magiškame Vilniuje visą parą veikia stebuklingi kioskeliai, lempų šviesoje šoka naktinės plaštakės, o bebarzdis programuotojas Domas vargsta vargus dalindamasis gyvenimą su pašėlusiu antrininku – jūreiviu Dymonu. Tuo tarpu, filosofiškai nusiteikęs katinas Mefistofelis ne tik komentuoja situaciją, bet ir negaili gerų patarimų.

Filmavimo darbai prasidės jau liepos mėnesį, o žiūrovams didžiuosiuose kino ekranuose filmas bus pristatytas 2012-ųjų pavasarį. Be to, autoriai nepakeitė požiūrio dėl filmo platinimo ir leis visiems parsisiųsti nemokamai. KinoKodas.lt pateikė keletą klausimų Jonui ir Simonui.

Dauguma „Barzdos“ filmo komandos narių yra jau dirbę su „Knygnešiu“, ar tai pastarojo filmo sėkmė lėmė Jūsų apsisprendimą toliau, nieko nelaukiant filmuoti naują juostą?

Iš tiesų, dar prieš pasirodant pirmajam „Knygnešio“ montažui pradėjome galvoti apie naują filmą. Rugsėjo mėnesį apsisprendėme, kad tai bus „Barzda“.

Simonai, ar tokio filmo scenarijus jau seniai sukosi galvoje, o gal jau buvai seniau parašęs šią istoriją ir tiesiog išsitraukei iš užrašų?

Pirmos mintys kilo kai papasakojau Jonui  vieną girdėtą humoristinę istoriją. Tai buvo kažkada 2010-ųjų vasarą. Jonas iš karto pasakė, kad tai – puiki medžiaga filmui. Tada ir pradėjau brandinti mintį. Nuo pirmų užrašų iki galutinio scenarijaus viskas užtruko apie pusę metų.

Pasirinkote pakankamai keistą filmo žanrą – šiuolaikinių juokų pasaka. Ar filmas išlaikys pakankamai stiprų humoro jausmą ir tai netaps dar viena lėkšta lietuviška komedija?

Net nežinau ar tai galima pavadinti žanru, tai gal labiau filmą pristatantis apibrėžimas-šūkis. Tačiau taip, tu – teisus, negailime humoro, tai vienas iš esminių akcentų, bet kartu norime išlaikyti ir fantastinę pasakos atmosferą. Kuo filmas taps, pamatysime tik pažvelgę į nufilmuotą medžiagą. Tokie jau tie filmai, kad jie dažnai turi savo nuomonę apie taip, kaip turėtų atrodyti.

Kodėl kuriate trumpo metražo filmą, o ne pereinate prie pilnametražio? Lietuviai juk nori daug kokybiško lietuviško kino.

Šiuo atveju atsiremiame į galimybes ir finansus. Manome, kad mums, kaip „Iron cat“, verta būtų dar padirbėti prie trumpo metro, o tik tada imtis pilno metro. Priedo „Barzdos“ istorija pati diktuoja savo filmavimo stilistiką, o ta stilistika reikalauja brangesnės technikos, negalime pavyzdžiui viską filmuoti rankine kamera. Pilnas metras kainuotų dvigubai daugiau, o šiuo metu visa komanda, kaip ir prie „Knygnešio“, dirba nemokamai, tad jei pavyktų surinkti daugiau lėšų, mieliau jas skirtume nors minimalioms algoms. Negali gi žmonės visą laiką nemokamai dirbti.

Pagrindinius vaidmenis patikėsite žinomiems aktoriams ar ieškosite naujų talentų?

Visada reikia ir būtina ieškoti aktorių, kuriuos būtų galima išbandyti naujuose amplua. Taip ir aktoriai išbando kažką naujo, ir žiūrovai būti nustebinti. Pavyzdžiui Vytautas Kupšys „Knygnešyje“ atliko Vyskupo Motiejaus Valančiaus vaidmenį (aktorius – neįtikėtinai panašus į originalą), o daliai televizijos žiūrovų šis veidas žinomas, kaip banditų vadas Makaras iš televizinio serialo.

Iš kitos pusės, režisieriaus aktorių bagažas gana greitai užsipildo žmonėmis su kuriais sutampa požiūris į darbą. Kiekvienas režisierius turi „savo aktorių“. „Barzdoje“ turėsime ir žinomesnių aktorių ir naujų talentų. Bus aktorių su kuriais kartu dirbta „Knygnešyje“.

Operatoriaus darbas patikėtas Ronaldui Buožiui, šiuo metu gyvenančim Londone. Ar jis specialiai dėl filmavimo atvyks į Lietuvą? Kodėl pasirinkote būtent jį?

Taip, Ronaldas vien dėl „Barzdos“ atvyks į Lietuvą ilgesniam laikui. Jonas susipažino su Ronaldu Londone ir taip jau gavosi, kad kalba pasisuko link kino (kaip keista, lyg nebūtų apie ką dar pasikalbėti operatoriui ir režisieriui) ir gana greitai taip viskas susiklostė taip, kad abu nutarė, jog būtų įdomu kartu padirbėti. Jonui patiko Anglijoje filmuoti Ronaldo darbai, o Ronaldui patiko „Barzdos“ idėja ir Jono vizija. Taip viskas ir gavosi. Tarp kitko, Lietuvoje Ronaldas tarp kino jaunuomenės – kažkokia mistinė asmenybė. Žmogus kuris Anglijoje filmuoja kažką didelio ir svarbaus. Tačiau susipažinus pasirodė, kad jis puikus fainas žmogus ir be jokių mistikų.

Kas bus pagrindinis filmo finansuotojas? Ar vėl pagalbos ranką išties nevyriausybinė organizacija bei privačios įmonės?

Kol kas pagrindinio finansuotojo neturime. Kalbame su privačiomis įmonėmis, svarstome galimybes rinkti finansavimą iš privačių aukų.

Kaip ir „Knygnešį“, taip ir filmą „Barzda“ platinsite nemokamai „Linkomanijos“ torrent tinklu. Kiek oficialus yra bendradarbiavimas tarp „Linkomanijos“ ir „Iron cat“?

Šiuo metu derinama ir pasirašoma bendradarbiavimo sutartis, kuria remiantis „Linkomanija“ teiks filmo platinimo paslaugas viešajai įstaigai „Filmuva“.

Ar pasaulyje yra panašių precedentų susijusių su torrent portalais?

Taip. Daugybė. Autoriai dažnai patys talpina savo filmus į torrentų puslapius, dokumentiniai filmai apskritai labai dažnai yra platinami nemokamai, o torrentų puslapiai – vienas patogiausių būdų tai daryti. Šiemet tokį filmų platinimo būdą išbandė net kino pramonės gigantas „Paramount“. Vienu iš siaubo filmo „The Tunnel“ platinimo kanalų pasirinkti torrentų puslapiai.

Visas naujienas, nuotraukas, kūrimo procesą galite sekti filmo „Facebook“ puslapyje.

Lietuviškas kinas yra kitoks, stipriai kitoks, dažniausiai niūrus, melancholiškas, kažkiek apie meilę. Nesakau, kad jis visas toks, nes yra ir gerų filmų, linksmų ir suteikiančių šiltą jausmą išėjus iš kino salės, didžiuojiesi, kad lietuviai yra juostos autoriai. Bet kai neturi geros idėjos ir turi 8 laisvas dienas, tai visada gali pasiimti 3000lt, keletą pažįstamų ir du profesionalius aktorius, savo nevykusios meilės istoriją ir susukti filmą „Giedrė“.
Aprašymas:

Du vienas kitą mylintys žmonės skiriasi. Skiriasi ir nesupranta kodėl. Po išsiskyrimo herojus jungiantis ryšys nenutrūksta. Jie ir toliau dalinasi savo intymaus gyvenimo detalėmis. Toks keistas atvirumas žeidžia, bet padeda nors trumpam susigrąžinti prarastą artumą. Jie nesipriešindami priima mylimo žmogaus dovanotą skausmą ir patys provokuoja juos skaudinančias situacijas. Jie daro viską, kad sunaikintų savo meilę. Su kiekviena diena jausmų ir minčių sąmyšis didėja. Galiausiai, Giedrė ir Darius suvokia, kad viens be kito negali…

Aprašymas neblogai skamba, bet realybė visai kitokia. Pati meilės istorija gal kiek įdomesnė, nes tą pačią moterį myli du geriausi draugai, kurie atvirai pasakoja apie savo intymius santykius su ja ir tada pagalvoji ar čia tikrai buvo meilė. Išeini šiek tiek sukrėstas tokių atvirų pasakojimų, tačiau tai turbūt vienintelis filmo pliusas.
Jeigu sunku sukurti trumpo metražo filmą, kuriame galėtum išdėstyti banalius žmonių santykius, tai galima ištempti „veiksmą“ visokiais tylėjimais, trepsėjimais, sėdėjimais, pasivaikščiojimais. Kurie turėtų suteikti kažkokio gyvumo jausmams, veiksmams, bet atsitinka atvirkščiai – pasidaro nuobodu ir lauki kada baigsis juosta. O jei ima miegas, tai gali būti ir aktoriai kalti, kurie atrodo, jog tik išmoko savo tekstą ir deklamuoja lyg pirmokai būtų. Trūko aktorių emocingumo, susidarė vaizdas, kad tie ilgi tylėjimai turėjo sukurti tas emocijas.
Filmo 3000 tūkst. litų biudžetas atsispindi garso, vaizdo, montavimo kokybėje. Garsas lyg mokiniai būtų įrašinėję su elementariausiu mikrofonu, skirtu skype pokalbiams. Vaizdas dažniausiai vienoje vietoje pastatytos kameros, o montavimas, regis, truko vieną parą  – tai irgi matosi. Vis dėl to, turbūt ne kiekvienas sugebėtų sukurti geriau už tokią sumą pinigų. Bet tada iškyla klausimas, ar verta jį rodyti dideliuose kino teatro ekranuose?
Nelabai suprantu kam išvis tokius filmus filmuoti, jis neturi jokios išliekamosios vertės, nebent kaip pavyzdys kaip nereikia kurti kino, kurį režisierius dar pavadino menu. Tokį „meno“ kūrinį galima rodyti tik draugų rate arba įkelti į Youtube, ką autoriai vėliau ir padarė.

Tagged with:
 

push-movie-2

Siužetas:

Visai šalia – gal kaimyniniame bute ar priešais stovinčiame name – gyvena žmonės, kurie skiriasi nuo mūsų. Iš pažiūros jie atrodo visiškai taip pat kaip mes, tačiau turi ypatingų sugebėjimų, apie kuriuos eiliniams žmogeliams belieka tik pasvajoti. Tie žmonės – mediumai, aiškiaregiai. Jie – nepavykusio nacių eksperimento su žmonėmis rezultatas, vėlesnioji antgamtinių galių turinčių žmonių karta. Nors jų tėvai perdavė jiems ypatingą dovaną ir jie sugeba įsibrauti į žmonių mintis, gali minčiu pagalba pajudinti daiktus ar numatyti ateitį. Tačiau jų gyvenimas dėl to anaiptol nepasidarė lengvesnis. Priešingai – jie tapo atstumtaisiais ir medžiojamaisiais. JAV vyriausybė nori paversti juos superkariais, slaptuoju armijos ginklu. Juos taip pat medžioja paslaptinga Organizacija , kuri visais įmanomais būdais stengiasi juos pražudyti. Ši Organizacija turi savų mediumų, galinčių skaityti žmonių mintis.

Pirmiausia reikia paminėti, kad šio filmo režisierius yra Paul McGuigan, jo paskutinis darbas buvo 2006 metais, filmas Laimingas skaičius kitas. Tada tikrai buvo į ką pažiūrėti, scenarijus puikus, viskas buvo taip užsukta, jog filmo pabaigoje tikrai buvo suintriguotas. Dabar gi, nesu toks sužavėtas – toks vaizdas, jog filmo idėja nukopijuota nuo Šoklio, ar net nuo daugelio pamėgto serialo Herojai. Vien tas faktas, kad Lietuvoje premjera įvyko trimis mėnesiais vėliau, nei Amerikoje, rodo, jog filmas nebuvo toks populiarus, kad Lietuvos kino platintojai veržtųsi filmą parodyti kuo greičiau.
Daug vilčių dėjau į Dakota Fanning personažą ir galų gale į jos pačios aktorinius sugebėjimus. Tačiau nei jos veikėja buvo kažkokia įspūdinga, nei ji pati labai gerai suvaidino. Pasidavė mergaitė holivudo žavesiui ir suvaidino nerimtame filme apie paslaptingas ir nežemiškas žmoniu galias. Tebūnie, kiekvienas filmas vis kažko išmoko, kitą kartą gal pasirinks sau tinkamesnį ir kiek sudėtingesnį filmą. P.S kas ją rengė šiame filme? Petruškevičius? Kitas pagrindinis herojus, Chris Evans, daugiausiai žinomas iš Fantastiškojo ketverto kol kas tikrai pataikė į savo filmo žanrą, nereikia jam rimtų filmų, tegu dar pavaidina bet kokiuose, o paskui tikiu, kad surimtės ir susuks tikrai gerą vaidmenį.
Superherojai. Taip taip, amerikiečiai tikrai tokių turi, tačiau kai pradedama kurti kažkas neoriginalaus, kaip atsitiko dabar tai jau darosi nebeįdomu. Aišku, amerikiečiams tai gal ir įdomu, tačiau ne lietuviams. Pas mus nėra išvystyta komiksų kultūra, o dar kai filmas visiškai netaiko į komiksą, iš kart pasidaro eilinis filmas, kuris mūsų nesudomins.
Filmo kokybė. Pamačius Honkongo vaizdus iš kart peršasi mintis, jog amerikiečiai norėjo sutaupyti filmavimo kaštais, todėl ir filmavo Kinijoje. Taip pat ir specialieji efektai tikrai nestebina, spalvoti energijos kamuoliai ir pan. Operatorius irgi nesistengė nustebinti bent jau gražiais Honkongo miesto vaizdais, arba tai buvo su mintim, jog parodyti miestą tokį koks jis yra paprastiems mirtingiesiems.
Tai yra tikrai vidutiniškas filmas, kurio turbūt greitai niekas nebeprisimins ir atsiguls į pigių holivudo filmų archyvą.

Tagged with: