Lietuviškas kinas yra kitoks, stipriai kitoks, dažniausiai niūrus, melancholiškas, kažkiek apie meilę. Nesakau, kad jis visas toks, nes yra ir gerų filmų, linksmų ir suteikiančių šiltą jausmą išėjus iš kino salės, didžiuojiesi, kad lietuviai yra juostos autoriai. Bet kai neturi geros idėjos ir turi 8 laisvas dienas, tai visada gali pasiimti 3000lt, keletą pažįstamų ir du profesionalius aktorius, savo nevykusios meilės istoriją ir susukti filmą „Giedrė“.
Aprašymas:

Du vienas kitą mylintys žmonės skiriasi. Skiriasi ir nesupranta kodėl. Po išsiskyrimo herojus jungiantis ryšys nenutrūksta. Jie ir toliau dalinasi savo intymaus gyvenimo detalėmis. Toks keistas atvirumas žeidžia, bet padeda nors trumpam susigrąžinti prarastą artumą. Jie nesipriešindami priima mylimo žmogaus dovanotą skausmą ir patys provokuoja juos skaudinančias situacijas. Jie daro viską, kad sunaikintų savo meilę. Su kiekviena diena jausmų ir minčių sąmyšis didėja. Galiausiai, Giedrė ir Darius suvokia, kad viens be kito negali…

Aprašymas neblogai skamba, bet realybė visai kitokia. Pati meilės istorija gal kiek įdomesnė, nes tą pačią moterį myli du geriausi draugai, kurie atvirai pasakoja apie savo intymius santykius su ja ir tada pagalvoji ar čia tikrai buvo meilė. Išeini šiek tiek sukrėstas tokių atvirų pasakojimų, tačiau tai turbūt vienintelis filmo pliusas.
Jeigu sunku sukurti trumpo metražo filmą, kuriame galėtum išdėstyti banalius žmonių santykius, tai galima ištempti „veiksmą“ visokiais tylėjimais, trepsėjimais, sėdėjimais, pasivaikščiojimais. Kurie turėtų suteikti kažkokio gyvumo jausmams, veiksmams, bet atsitinka atvirkščiai – pasidaro nuobodu ir lauki kada baigsis juosta. O jei ima miegas, tai gali būti ir aktoriai kalti, kurie atrodo, jog tik išmoko savo tekstą ir deklamuoja lyg pirmokai būtų. Trūko aktorių emocingumo, susidarė vaizdas, kad tie ilgi tylėjimai turėjo sukurti tas emocijas.
Filmo 3000 tūkst. litų biudžetas atsispindi garso, vaizdo, montavimo kokybėje. Garsas lyg mokiniai būtų įrašinėję su elementariausiu mikrofonu, skirtu skype pokalbiams. Vaizdas dažniausiai vienoje vietoje pastatytos kameros, o montavimas, regis, truko vieną parą  – tai irgi matosi. Vis dėl to, turbūt ne kiekvienas sugebėtų sukurti geriau už tokią sumą pinigų. Bet tada iškyla klausimas, ar verta jį rodyti dideliuose kino teatro ekranuose?
Nelabai suprantu kam išvis tokius filmus filmuoti, jis neturi jokios išliekamosios vertės, nebent kaip pavyzdys kaip nereikia kurti kino, kurį režisierius dar pavadino menu. Tokį „meno“ kūrinį galima rodyti tik draugų rate arba įkelti į Youtube, ką autoriai vėliau ir padarė.

Tagged with:
 

Flickr Tag Error: Call to display photo '3434431932' failed.

Error state follows:

  • stat: fail
  • code: 95
  • message: SSL is required
Velykos man turbūt patinka vien dėl margučių margumo.

Flickr Tag Error: Call to display tag query 'marguciai2009' failed.

Error state follows:

  • stat: fail
  • code: 95
  • message: SSL is required
Tagged with:
 

fast&furious_paul_walker_vin_diesel_2009

Jau senokai nemačiau filmo, kuris apjungia gražių automobilių lenktynes, nepertraukiamo veiksmo dozę ir užvežantį garsą bei vaizdą.
Aktoriai. Filmo autorių pirmasis koziris buvo vėl drauge surinkta aktorių komanda, tokia sudėtimi jie vaidino tik pirmojoje dalyje. Blogiukas Vin Diesel, policinininkas Paul Walker, seksualioji Jordana Brewster ir gražioji kovotoja Michelle Rodriguez. Tai be abejojo surinks daug papildomų pinigėlių, nes nei vaikinai neatsispirs moteriškajai lyčiai, nei merginos neatsisakys pažiūrėti į gerai pasportavusius blogiukus. Pati vaidyba gal ir nėra įspūdinga, tačiau jeigu lyginti su antra bei trečia šio filmo dalimis, tai ji yra tikrai gera.
Siužetas. Kaip ir kitose dalyse lengvai nuspėjamas, greitai perprantamas ir neverčiantis daug galvoti. Mėgstantiems tokio tipo filmus tai bus tikrai perliukas.
Veiksmas. Daug ir nuostabus. Džiaugiuosi tuo, jog nebuvo per daug nusifantazuota ir beveik viskas lyg ir realu – triukai ir pan. Taip pat nebuvo labai daug gilintasi į meksikietiško stiliaus meilės žaidimus. Jeigu tai yra veiksmo bei nuotykių filmas, tai jis ir turi toks išlikti. Dužo daug automobilių, kilo daug avarijų, išlaikoma įtampa iki pat pabaigos.
Garsas bei vaizdas. Operatoriai padirbėjo iš peties, kameros pastatomos į tą vietą kur ir bus geriausias vaizdelis, tačiau truputį erzina montuotojų darbeliai, sumontavo taip, jog kartais žiūri automobilių lenktynes ir nesupranti kas vyksta, nes viskas ekrane vyksta labai greitai. Kur matricos stilius? Truputį sulėtinti vaizdą, kad pasimatytų visas grožis. Muzikos takelis kaip visad užvežantis, automobilių garsai sklindantys iš duslintuvų, variklių skyrių dar labiau užkaitina kraują.

Pažiūrėjus IMDb reitingą, kuris yra 7.0 balai iš 10 su beveik 8 tūkstančiais balsų, galima spręsti, kad daugelis žiūrovų kaip tokio tipo filmą vertina palankiai. Tuo labiau, kad pirmos dalies vertinimas 5.9/10, antros dalies 5.1, o trečios 5.6.
P.S Filmo pabaiga reikalauja dar vieno tęsinio, tačiau nemanau, kad dar galima ką nors gero išspausti ir pagerinti reitingus, nebent kurs finansiniais tikslais, tada vis tiek susišluos milijonus.

Apie filmą Obuolyje

Tagged with: