2092-ieji. 118 m. Nemo, paskutinis mirtingasis Žemėje, pasakoja savo gyvenimo istoriją žurnalistui. Senuko pasakojimas šokinėja tarp 9-ųjų, 16-ųjų ir 34-ųjų gyvenimo metų. Painiava merdėjančio senuko istorijoje prasideda tuomet, kai jis kiekvienam iš šių trijų gyvenimo etapų pateikia kelias alternatyvias versijas.

Scenarijaus autorius bei režisierius Jaco Van Dormael filme nagrinėja vienas iš sudėtingiausių teorijų. Pasipila klausimai apie pasirinkimo galią, apie jos padarinius. Juk kiekvienas žmogus priimdamas svarbų sprendimą savo gyvenime daug svarsto, gal netgi mintyse nusibraižo pasirinkto sprendimo scenarijų, kuriuo bando nuspėti ateitį ir pasekmes. Tuo pačiu juostoje susipina alternatyvioji realybė, kurioje gyvena trys Nemo, kurie atitinkamai nuo savo pasirinkimo ir gyvena kitaip, jų ateitis klostosi kitaip. Tuo pačiu paliečiama alternatyvių pasaulių teorija. Gal mes visi egzistuojame kitame, paraleliniame pasaulyje, kuris yra kitoje erdvėje, kitame laike, tačiau toks pats, egzistuoja tokie patys žmonės, t.y aš, tu, jis, ji.
Įsivaizduokime idealaus pasaulio modelį: žmonės nesensta ir nemiršta, pasaulyje taika ir visų žmonių veiduose šypsenos, net nėra lytinių santykių ir jų metu plintančių ligų. Vietomis gali atrodyti jog tai kažkoks fantastikos kūrinys, tačiau taip nėra, viskas pateikta labai paprastai ir net su tam tikrais atsakymais, viskas parodoma taip, kad gali egzistuoti, o gal net taip ir bus netolimoje ateityje.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas Jared Leto, kuris už vaidmenį filme „Requiem for a Dream“ 2000-aisiais metais buvo nominuotas geriausio aktoriaus titului net septynis kartus įvairiuose festivaliuose ir apdovanojimuose, atliko nuostabų darbą. Puiki aktoriaus vaidyba įtikins kiekvieną, kad gali egzistuoti keli gyvenimo scenarijai, kad gali egzistuoti keli pasauliai, tačiau žmogus išliks toks pats.

Stipri ne tik filmo istorija, bet ir vaizdas – filmo kūrėjai stipriai padirbėjo ties efektais, atsiveria nuostabūs nuostabaus pasaulio vaizdai. Itin kruopštus operatoriaus darbas, net pačios mažiausios smulkmenos paryškinamos ir įgauna tam tikrą, nemenką prasmę visame kontekste. Prie gražaus vaizdo visada turi būti geras garsas, toks jis ir yra – po nuostabios kelionės visais tais (ne)patirtais gyvenimais dar ilgai mintyse skambės ta paprasta, tačiau neprasta filmo muzika.

Jaco Van Dormael sukūrė filmą, kurį galima žiūrėti ne vieną, ne du, ir net ne tris kartus. Kiekvieną peržiūros kartą tu viską matysi kitaip, suprasi iš naujo ir net po daugelio metų filmo tema bus aktuali, o pati juosta bus įrašyta tarp tų, kurios buvo įvertintos „po mirties“, supraskit – po ilgo laiko, kai jau kino teatruose seniai šis, giliai įsimenantis kino kūrinys, neberodomas.

Recenzija dalyvauja konkurse: Su „Pasaka“ į Veneciją.

 

Tagged with:
 

2 Responses to Ponas Niekas / Mr. Nobody (2009)

  1. frogsign sako:

    rekomenduoju šitą filmą, man jis patiko. Praktiškai iki galo nesupratau, kas tas ponas niekas.

  2. Julija sako:

    Ponas Niekas esi tu, aš ir kiekvienas iš mūsų, kuris bent kartą turėjo galimybę rinktis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>