Tai vienas iš tų filmų, kuris priverčia nusišypsoti. O šypseną išspaudžia gyvenimiškos situacijos, jokių labai lėkštų juokelių, o gal net atrasite panašumų tarp savęs ir filmo herojų. Garsus prancūzų režisierius Marc Fitoussi, kuris net atvyko į festivalį, sukūrė gyvenimišką dramą apie motinos ir dukros santykius, apie neišsipildžiusias arba jau besipildančias svajones ir realybę, su kuria tenka neišvengiamai susidurti. Pagrindinius vaidmenis atliko garsi prancūzų aktorė Isabelle Huppert, kuri jau yra suvaidinusi daugiau nei 90 filmų ir serialų, bei jos ir gyvenime tikra dukra Lolita Chammah.

Isabelle sukūrė netipišką motinos, vardu Babu personažą, kuri džiaugiasi kiekviena gyvenimo akimirka, leidžiasi į avantiūras, neturi darbo, bet stipriai dėl to nepergyvena. Ir tik dukra Esmeralda, kuri atsakingai žiūri į gyvenimą, priverčia ją susiimti ir gal pagaliau „išaugti“ iš paauglystės. Vardan iškilių dukros vestuvių Babu nusprendžia iškeisti savo svajonių kelionę po Braziliją į darbą nekilnojamo turto agente Belgijoje, tam kad galėtų bent per vestuves nustebinti savo mylimiausią Esmeraldą padovanodama vestuvių dovaną.

Kaip gali sektis moteriai, kuri vietoj to, kad atsakingai žiūrėtų į savo darbą, tik nuvykusi į Belgiją susiranda meilužį, pradeda bendrauti su bohemiškais keliautojais, kurie už paslaugą gali atsilyginti tik žolytės suktinuku? O gal jos lengvabūdiškumas padės išsisiukti iš įvairių situacijų.
„Copacabana“ (2010) kiekvienam pesimistui įrodys, kad net ir sunkiausiose situacijose yra išeitis ir tikslas, kurio reikia siekti, nes juk kažkada nusišypsos laimė, jei būsite ir kitiems geras, gal ne tokiais būdais kaip jūs tikitės, bet nusišypsos.

Paprastas, bet tuo pačiu ir neįprastas scenarijus, puiki aktorių vaidyba, geras operatoriaus darbas atskleidžiant kiek niūrų Belgijos kurortą kitu, gražesniu kampu. Svajonės apie niekada neišsipildžiusius norus, kova su su savo vidiniu „aš“ – visa tai pamatysite šiame prancūzų kino kūrinyje.

Filmas dar kelis kartus bus rodomas festivalyje. Daugiau filmų recenzijų galite pasiskaityti festivalio bloge.

Kaip dažnai būna – pirmas įspūdis yra klaidingas. Filmas Likimo Ekspertai („The Adjustment Bureau“) sukurtas pagal 1954 metais Philip’o K. Dick’o parašytą trumpą apsakymą „Adjustment Team“. Pagal rašytojo kūrinius jau sukurti filmai, tokie kaip „Blade Runner“ (1982), „Minority report“ (2002), „Next“ (2007) ir kt.

Štai ką rašo Cinema.lt:

Davidas Norris (vaidina akt. Matt Damon) žavingas ir charizmatiškas JAV Kongreso narys, ryžtingai kopiantis karjeros laiptais. Vieną dieną vyras sutinka gražuolę baleriną Elise Sellas (vaidina akt. Emily Blunt), kuri nepanaši į jokią kitą jam žinomą moterį. Keista, tačiau kaskart, kuomet David akiratyje pasirodo Elise, aplinkybės susiklosto taip, jog jiedu negali susipažinti artimiau. Suintriguotas ne jo naudai besiklostančių aplinkybių Davidas ryžtasi išsiaiškinti kas gi slypi už viso to.

Vyrai juodomos skrybelėmis, Davido likimo kalviai aršiai priešinasi vyro meilės ryšiui su žavingąja balerina ir daro viską, kad jaunuoliai daugiau niekada nebesusitiktų.

Filmas prasidėjęs politika ir meilės romanu, įtemptas siužetas netrunka išsirutulioti į trilerį ir mistinę istoriją. Tačiau po gero pusvalandžio supranti, kad visos filmo „kortos“ atskleistos – parodyti „piktieji“ slaptieji agentai, kurie net nesislapsto ir papasakoja visus savo tikslus. Matt’as Damon’as su Emily Blunt puikiai suvaidina meilės istoriją, kuri čia yra bene svarbiausias dalykas. Kita  istorijos pusė – likimas. Ar mūsų likimas jau yra iš anksto parašytas juodu ant balto? Ar vis dėl to galime savo užsispyrimu ir ryžtu kažką pakeisti? Vyrai juodomis skrybelėmis nenori, kad jūsų likimas būtų pakeistas ir stengiasi sutrukdyti bet kokiais būdais, bando nukreipti jus teisinga linkme.

Kaip jau minėjau, pradžioje kūrėjai dar sugebėjo sukurti įtampą, o vėliau, kai filmo herojai daugiau gailėjosi savęs ar savo prarastos meilės ar tiesiog bėgiojo nuo blogiukų – dingsta azartas žiūrint. Veiksmo palyginus tikrai nedaug, daug pokalbių, muzikinis takelis lyg ir neblogas, kiek spėjau nugirsti kai susikoncentruodavau juostos žiūrėjimui. Galima nebent pasidžiaugti nuostabiais New York’o vaizdais, čia kūrėjai tikrai pasistengė – atskleidė grožį iš visų kampų. Ši kino juosta tikrai negali lygiuotis net su „Pradžia“ („Inception“, 2010), net jei to ir norėjo pirmą kartą už režisieriaus vairo stojęs George Nolfi, rašęs kelis „Borno“ scenarijus.

Siužetas: 4/10
Veiksmas: 5/10
Efektai: 6/10
Vaidyba: 9/10
Bendras vertinimas: 6/10

Tagged with:
 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / 16-asis festivalis „Kino pavasaris

Kiek jau filmų matėte? Kuris geriausias? Renkamas pats žiūroviškiausias filmas iš visų festivalio filmų, ir pats žiūroviškiausias lietuviškas filmas. Renkam! Balsuojam! Beje, tai padaryti galite ir prieš arba po filmo seanso kino teatre.

Tagged with:
 

Dar neapsilankėte jokiame šių metų festivalio filme? O gal neturite galimybės sudalyvauti? „Kino pavasario 2011“ organizatoriai suteikia puikią galimybę kelis trumpametražius filmus pamatyti tiesiog patogiai sėdint namie ar per pietų pertrauką darbe.

Šiandien 12val. startavo specialus 15min.tv puslapis http://www.15min.tv/kinopavasaris, kuriame buvo parodytas 1956 metų, garsaus Lietuvos kino režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus debiutinis, dešimties minučių trukmės filmas „Skenduolis„, sukurtas pagal Petro Cvirkos to paties pavadinimo apsakymą. Jeigu nespėjote lygiai tą valandą prisijungti prie puslapio, tai filmas dar keletą kartų pakartojamas. O jeigu tuo metu išvis neturite galimybės darbe turėti pietų pertraukos ar nesate prie kompiuterio, tai tą pačią dieną transliacija kartojama 19val. Ir taip penkias dienas, t.y kovo 21-25 dienomis. Per šias dienas bus parodyti dar penki lietuvių filmai.

Kovo 22d. 25 minučių trukmės „Šanxai Banzai“ – tai ironiškas dokumentinis filmas apie Vilniaus Šnipiškių mikrorajoną, vilniečiams žinomą kaip Šanchajų. Filmas atskleidžia paradoksalų kaimo miesto centre egzistavimą, unikalios daugiatautės bendruomenės buvimą bei aiškinasi rajono pavadinimo kilmę.

Kovo 23d. 12 minučių siaubo filmukas „Svetimkūnis„. Tai filmas apie kaimo namelyje gyvenančią mergaitę, nuo kurios atsiskiria kraupus šešėlis. Vėliau jis pavirsta mergaitės fizinio kūno kopija ir grėsmingai persekioja ją. Mergaitė bėga, blaškosi, kol galų gale pasiduoda.

Kovo 24 dieną bus parodyti net du filmai. ulauksime 8 minučių „Nevykusio scenarijaus„.  Kuriame pasakojama apie vienišą, kompleksuotą moterį dirbančią pigioje užeigoje. Kartą laiminga porelė palieka užeigoje rankinę. Salės tarnautojai užplūsta didžiulis noras pamatyti tos rankinės turinį. Ten randa nusikaltimo įkalčius, tačiau nespėja juos ilgai ištyrinėti, nes ją pasislėpusią tualete užklumpa pats nusikaltėlis.
Ir „Nesiseka šiandien„, apie tai kaip vieną įprastą dieną iš dangaus ima kristi neatpažinti objektai. Tai sukelia nelaimių virtinę tam tikriems žmonėms. Kas ir kodėl taip įvyko? Tai trumpas, ironiškas pasakojimas apie sėkmę.

Kovo 25d. bus parodytas premjerinis festivalio dokumentinis filmas „Čeburekų pardavėjai„. Per 26 minutes sužinosite visas subtilybes apie prekybą čeburekais, apie tai papasakos trys seniai nesimatę draugai – „Čeburekų pardavėjai“ – Sigis, Asta ir Rokas. Palydėsiantys į slaptą čeburekininkų pasaulį, kur patenkama retai, ir iš kur kartais negrįžtama.

 

 

Tagged with:
 

Visada džiaugiuosi kai lietuvaičiai sukuria naują filmą, nesvarbu koks jis bebūtų – geras ar blogas. Nes tai vis dėl to kūryba, iš kurios filmų autoriai mokosi kurti dar geresnius darbus, tada pajauti, kad lietuviškas kinas gyvas, ką čia gyvas, jis laimi tarptautinius apdovanojimus ir kartais „susišluoja“ nemažai pinigų! O „Kino pavasaryje“ bus net 13 lietuviškų premjerų, repertuaras ir rodymo laikai čia.
P.S Nors kai kurie trumpametražiai, tačiau ne ką prastesni už pilnametražius, juk kartais geriau netempti gumos.

Tagged with:
 

Filmo-operos režisierius Kasper’as Holten’as yra Danijos Karališkosios Operos meno vadovas. Tai yra jo debiutinis darbas, kuris jau aplankęs Pusano, Hamburgo, Sevilijos, Palm Springso kino festivalius. Ir tik po „Kino pavasario“ bus parodytas gimtinėje – Danijoje.

Tai istorija apie vyrą, kuris ir mylėjo, ir niekino moteris. Jis beširdis vilioklis, kuris su didžiuliu pasitenkinimu suviliodavo ir po to palikdavo savo auką. Filme, sukurtame pagal W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“, režisierius Kasperas Holtenas pažvelgia į vyro galimybes balansuoti tarp seksualinio ir destruktyvaus instinktų. Šioje istorijoje Don Žuanas – savimi pasitikintis šiuolaikinis vyras, nuolat besistengiantis pajusti gyvenimo pilnatvę.

Operos ne visiems patinka, tikrai, tačiau šis filmas yra visai kitoks, jis tik su operos elementais, t.y visi dialogai yra dainuojami su Mozarto muzika, specialiai įrašyta Kopenhagos simfoninio orkestro. Opera pritaikyta kuo įvairiausiai publikai, juostoje gausu meilės, aistros, įtempto veiksmo, yra nemažai detektyvo, gaudynių elementų, šiek tiek humoro. Taip pat daug filosofinių, bei su psichologija susijusių klausimų, kuriuos žiūrovas po filmo turėtų pats sau atsakyti.

Ar gali vyras mylėti vieną moterį? O jei jis myli visas? O kas jei vyras yra didelis mergišius, tačiau neturi nė krislelio sąžinės ir negalvodamas vilioja moteris iš jaunikių panosės? Kokios bausmės jis nusipelno, jeigu net įvykdęs žmogžudystę jis toliau neatsisako savo plano – suvilioti kuo daugiau moterų, nesvarbu jos senos, jaunos, baisios ar gražios? Ar sutiktumėte būti Don Žuano pagalbininku įgyvendinant jo planus?

Istorija puikiai adaptuota šiuolaikiniams laikams, su visomis naujausiomis technologijomis, greitais automobiliais. Su pakeistais dialogais, kuriuose nemažai nešvankių išsireiškimų, keiksmažodžių. Intymiose scenose pasaulinio garso operos solistai-aktoriai nevengia apsinuoginti vardan dar įtikinamesnio kino. Netgi nebūdami profesionalūs aktoriai, jie sugeba įtikinamai vaidinti.

P.S „Don Žuaną“ galite pamatyti „Kino pavasaryje„.

Tagged with:
 

Dar kartą apie pasaulio pabaigą. Režisierius Jonathan’as Liebesman’as, sukūręs „Kruvinosios skerdynės Teksase: pradžia“ ir „Sutemos“ , šį kartą mums parodys dar vieną versiją apie žemės priešus – ateivius. Filmo istorija niekuo neišsiskirianti: ateiviai nusileidžia į žemę ir bando mus užkariauti. Tačiau, filmas parodytas šiek tiek užmirštu kampu, kai pagrindiniai aktoriai yra ne kokie paprasti žmonės, o patys geriausi amerikiečių jūrų pėstininkai. Iš pradžių jiems skirta ne itin sudėtinga užduotis – iš pavojaus zonos išgabenti civilius žmones, bet tik įžengus į jau užimtą ateivių rajoną, prasideda tikrų tikriausias mūšis.
Beveik visada vaidinęs rimtuose filmuose, tokiuose kaip „Dėkui, kad rūkot!“ ar „Triušio urvas“, Aaron’as Eckhart’as šįkart gauna kieto vyruko vaidmenį, jis yra jūrų pėstininkų būrio vadas, neseniai grįžęs iš Irako, kur žuvo dauguma jo komandos narių. Keista žiūrėti į šį aktorių, kaip į kareivį, tačiau jis savo vaidmenį atliko puikiai, parodė, kad net ir patys geriausi klysta, bet sugeba taisyti savo klaidas ir kai reikia – parodo drąsą keliaudamas į mūšio lauką vienas.
Ir kaip gi filmas be merginos, kuri kietai „sutvarko“ blogiukus. Šis vaidmuo patikėtas žavingajai Michelle Rodriguez, kuri kaip ir daugelyje juostų gauna į rankas ginklą ir tikrai žino ką su juo daryti – daug keikdamasi šaudo į visus, kurie nėra iš šios planetos.
Visą laiką išlaikoma įtampa, kuri tik kelis kartus leidžia žiūrovui atsikvėpti. Įtemptos kovos scenos, visur girdimi sprogimai ir šūviai, atrodo, kad pats ten dalyvauji. Kameros darbas nuostabus, vietomis naudojama ne stacionari kamera, o drebanti, tai suteikia tikrumo jausmą. Geru kampu parodomi ne tik įspūdingi sprogimai, bet ir gražūs, tačiau jau sugriauti JAV miestai saulėlydžio fone. Kiek trikdo per didelis kameros sukinėjimasis ir vaizdu perjunginėjimas, nes tada jau nesupranti kas vyksta ar net iš kur šaudo, bet tai dar labiau priverčia žiūrovą susikaupti ir stebėti viską dar atidžiau.
Meilės istorijos čia nėra, humoro irgi ne per daugiausiai, bandoma kurti dramatiška atmosfera, ir jiems kai kuriose vietose pavyksta. Drama skatina būti patriotais, mylėti visą pasaulį, šeimą, artimuosius ir draugus, bando mokinti būti drąsiais ir nebijoti susidurti su iššūkiais.
Kiek juokinga, kai vėl visą pasaulį gelbsti amerikiečiai, tačiau nieko nepadarysi – jie įsivaizduoja esantys pasaulio bamba. Nors iš kitos pusės, juk jei filmą filmuotų anglai ar prancūzai, tie tada jie ir būtų pasaulio didvyriai.
Taip, filmas tikrai nusileidžia tokiam kino perlui kaip „Įsikūnijimas„, bet visa galva lenkia „Horizontą„, kuris, beje, yra labai panašus idėjos, kaip turėtų kolonizuojama žemė prasme. Sudėjus visus filmus, tokius kaip „Juodojo vanago žūtis“, „Gelbstint eilinį Rajeną“ ir visas „Grobuonių“ bei „Svetimo“ dalis, gaunasi nebloga fantastinė, karinė drama „Pasaulinė invazija: mūšis dėl Los Andželo„. Nors antrą kartą vargu ar visiems norėtųsi žiūrėti.
Siužetas: 5/10
Veiksmas: 9/10
Efektai: 7/10
Bendras vertinimas: 7/10

Recenzija taip pat patalpinta įkrauk.15min.lt

Tagged with:
 

Norėdamas sužinoti daugiau apie Jūsų pomėgius kinui – sukūriau apklausą, kurią prašau visų užpildyti. Tai užims tik kelias minutes! Šios apklausos rezultatus paskelbsiu po savaitės ar vėliau. P.S pasidalinkite su draugais, tai galite padaryti tiesiog spustelėję Twitter, arba Facebook ikoną po įrašu.

Apklausa čia:
http://spreadsheets.google.com/a/bartaz.lt/viewform?formkey=dGZkdzhVY2pZa1c0VXJrMnhCaklnVHc6MQ&ifq

arba trumpesnis adresas:
http://www.apklausa.bartaz.lt/ (gali neveikti)

 

Pirmasis pavasario mėnuo Lietuvos didžiuosiuose kino teatruose nebus labai ypatingas, tačiau dėmesio vertų filmų bus.

Kovo 4d.
Kazino Džekas / Casino Jack
Grįžta talentingasis Kevin’as Spacey’sis, kritikai spėja, kad tai bus geriausias jo darbas po 1999 metais sukurtų „Amerikos grožybių“. Kadangi istorija paremta tikrais įvykiais ir bus nemažai sarkazmo bei humoro, tai filmas apie lobistus, bankus, aferas bus tikrai įdomus.

Nežinomas / Unknown
Filmai su Liam’u Neeson’u tikrai visada buvo neblogi, mokėdavo jis blogiukams „išspardyti šiknas“, vienas to pavyzdžių filmas „Pagrobimas“. Be to, prie filmo kaip scenaristas prisidėjo prancūzas Luc’as Besson’as, sukūręs tokius kino perlus kaip „Taxi“, „Penktasis elementas“, „Žana D’ark“ ir t.t

Kovo 18d.
Likimo ekspertai / The Adjustment Bureau
Šįkart Matt’as Damon’as nemuš blogiukų ir pats tokiu nebus. Tai romantinė/mokslinė su trilerio elementais drama. Kova už netikėtai sutiktą merginą, kova prieš likimą ar kitų žmonių nenorą, kad ši meilė tarp filmo herojų egzistuotų. Iš treilerio filmas tikrai atrodo pilnas įtempto siužeto ir netikėtų istorijos vingių.

Kovo 25d.
Nelauktas smūgis / Sucker Punch
Tai turbūt pats laukiamiausias mano mėnesio filmas (nuotrauka viršuje). Istorija apie merginą, kuri uždaroma į psichiatrijos ligoninę ir su laiku, negalėdama susitaikyti su realybe, ji pasineria į fantazijos pasaulį, kuriame gimsta pabėgimo planas. Filmas stipriai fantastinis, nes susipina realybė ir fantazija. Už režisieriaus vairo stojo pats Zack’as Snyder’is, sukūręs nuostabųjį „300“ bei stipriai keistą, bet irgi labai gerą filmą „Stebėtojų lyga„. Spėju filmas labiau patiks vyriškos lyties atstovams, tačiau jeigu merginoms patiko „Stebėtojų lyga“, greičiausiai patiks iš šis.

Beje, jei pritrūksite filmų žiūrėjimui, tai kovo mėnesį vyks net du festivaliai: Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ ir „Kino pavasaris“. Siūlau apsilankyti.

Tagged with:
 

Jason’as Stathamas grįžta, tik šį kartą vietoj vairuotojo(The Transporter) „įsidarbina“ mechaniku. Juosta yra 1972 metų filmo su legendiniu Charles’u Bronson’u perdirbinys, kurį režisavo Simon’as West’as, sukūręs tokius filmus kaip „Kapų plėšikė Lara Croft“ (2001) ir „Kalinių lėktuvas“ (1997).
Siužetas nieko neišsiskiria: Samdomas žudikas Bišopas(Stathamas) gauna užduotį, aiškų jis atlieką viską kaip pridera – nušauna savo taikinį ir toliau ramiai(?) gyvena. Po kiek laiko pasirodo nužudytojo draugo sūnus, kuris nori atkeršyti už tėvo mirtį ir būti toks kaip Bišopas – samdomas žudikas.
Tai nėra eilinė „snukiadaužė“, nors bendras „išdaužytų snukių“ skaičius nemažas. Be to, kad siužetas kiek ištemptas įkeliant su filmo istorija nesusijusių epizodų, tai dar ir lengva nuspėti įvykių eigą, ko pasekoje darosi kiek nuobodu žiūrėti, nes jau žinai kas įvyks. Pasigedau nors trupučio humoro, juk visada linksmiau žiūrėti, kai filme bent keliose vietose „numetami“ juokeliai, o čia Stathamas tiesiog vaikšto su viena veido mimika, kažką mąsto, kartais nužudo ką nors.
Darbuotojai „už scenos“, tokie kaip operatoriai ir kaskadininkai puikiai atliko savo darbą: gražūs vaizdai, gražūs efektai ir susišaudymo scenos, tiesa trūksta pačio Stathamo muštynių triukų, juk jis tai sugeba puikiai. Bet muzikiniu takeliu, jeigu jis čia buvo, tikrai galima nusivilti, prikišta eilinių melodijų tinkančių kovoms scenoms, kurios vargiai sukelia intrigą ar įtampą, yra tik kelios, ramios vietos, kur klausydamas nevargini ausų.

Filmą galima priskirti kategorijai – pažiūrėjau ir pamiršau, tikrai dar kartą vargu ar žiūrėčiau. Beja, filmą platinanti „Incognito Films“ eilinį kartą puikiai atliko savo darbą: išreklamavo filmą tiek, kad kiekvienas lietuvis norėtų pažiūrėti Mechaniką, nors filmas tik vidutinio lygio.

Tagged with: