Paskutinį kartą Europos parke buvau tikrai senokai – prieš penketą metų ar seniau. Parko ekspozicijos plotas išsiplėtė ko ne dvigubai, tačiau tikrai nepasidarė įdomiau. Pasivaikščiojom pusantros valandos ir nepamatėm nieko įspūdingo. Nemanau, kad verta mokėti suaugusiems 21 litą už tai, kad pasivaikščiot po mišką, kuriame pilna neaiškių skulptūrų, kurias suprast galima tik išgėrus.
Lietuviškos blogosferos padangėje vėl akcija! Blogatonas 2009. Blogeriai jau gerokai įsibėgėjo, o aš bandau juos vytis. Jau dabar matau akcijos gėrį – atradau nemažai naujų arba nežinomų blogų. Sėkmės visiems rašantiems ir skaitantiems!
Mano rekomendacijos:
http://www.apleistosvietos.lt/ – Visad įdomūs įrašai iš netikėčiausių pasaulio kampelių, kuriuose norisi apsilankyti pačiam.
http://www.jaskonis.lt/ – Sako “Sau pačiam”. Tačiau ir mums įdomu 
)
http://www.jusstinas.lt/ – Visad įdomūs pasiskaitymui rašiniai.
http://wede40.wordpress.com/ – Vienas iš geriausių nuotraukų gamina Wd40.
http://blogas.lt/closer – Tai buvo vienas pirmųjų mano pagautų RSS. Nežinau, bet kažkodėl traukia. Norėtųsi aktyvumo!
Bėgu paskui http://buubejimai.blogspot.com
(nuotrauka jaxmac)
Visas linksmumas prasidėjo nuo Delfi pasirodžiusio straipsnio, kuriame viskas lyg ir buvo normalu, esam vieni iš pirmųjų pagal interneto greičius pasaulyje. Bet mane užkabino paskutinis sakinys iš kurio pasijuokiau ir pacitavau Twitter’yje. Po kelių dienų gavau HOSTEX pasiūlymą apsilankyti jų duomenų centre Vilniuje, Švitrigailos gatvėje. Su malonumu kvietimą priėmiau ir surengė man trumpą ekskursiją. Viską rašau subjektyviai ir negausiu už tai jokio atlygio.
Atsakydamas į šį klausimą, galiu pasakyti, jog jie savo biurą turi, kuriame dirba, iš pirmo žvilgsnio, malonūs žmonės. Tačiau pats duomenų centras yra tam pačiame pastate, tik keliais aukštais žemiau – trečiajame aukšte, kuris pasirinktas neatsitiktinai, o tam, jog apsaugotų svarbią įrangą duomenų saugojimui ir iš apačios ir iš viršaus. Pats duomenų centras pastatytas 2007 metais ir galiu prisipažinti, nesitikėjau, jog viskas bus taip moderniai įrengta. Elektra tiekiama dviem nepriklausomomis linijomis, elektros dingimo atveju, kol paleidžiamas automatinis dyzelinis generatorius, duomenų centro įrangai elektra teikiama iš akumuliatoriuose sukauptos energijos. Visur oras ventiliuojamas, grindys specialiai pakeltos, kad po jomis būtų įrengta vėdinimo sistema. Gesinimo sistema gaisro atveju gesintų ne vandeniu, o specialiomis dujomis, kurios iš patalpos išstumtų orą. Visa įranga stebima vaizdo kameromis, įvykus kažkokiam gedimui, darbuotojai iš kart gautų žinutes iš sistemos. Tai yra pagrindinis duomenų centras, turbūt moderniausias Vilniaus centre, kurio uptime laikas yra 100%. Dar vienas yra kažkur Neries krantinėje į kurį siunčiamos atsarginės duomenų kopijos, ir vienas centras yra Kaune. Kadangi nuotraukų neparsivežiau, tai netyčia užtikau filmuką, pristatantį duomenų centrą.
Kaip sakė, šio hostingo verslo direktorius: “Nesiūlom pačių pigiausių paslaugų kainų, tačiau už tas kainas siūlom kokybiškas paslaugas”. Paklausus apie didžiausius jų konkurentus, tokie tiksliai nebuvo įvardinti, tačiau išgirdau užuominą, jog jie savo serveriuose talpina ir konkurentus, kurie tuo pačiu yra klientai: “Tai yra sveikas požiūris į konkurenciją”.
Malonu buvo apsilankyti, ypač smagu, jog verslas bendrauja su klientais ir reaguoja į paprastus blogerius ar twitterininkus. Ačiū HOSTEX! Tikiuosi ir toliau sėkmingai naudosiuosi jų paslaugomis.
Siužetas:
Visai šalia – gal kaimyniniame bute ar priešais stovinčiame name – gyvena žmonės, kurie skiriasi nuo mūsų. Iš pažiūros jie atrodo visiškai taip pat kaip mes, tačiau turi ypatingų sugebėjimų, apie kuriuos eiliniams žmogeliams belieka tik pasvajoti. Tie žmonės – mediumai, aiškiaregiai. Jie – nepavykusio nacių eksperimento su žmonėmis rezultatas, vėlesnioji antgamtinių galių turinčių žmonių karta. Nors jų tėvai perdavė jiems ypatingą dovaną ir jie sugeba įsibrauti į žmonių mintis, gali minčiu pagalba pajudinti daiktus ar numatyti ateitį. Tačiau jų gyvenimas dėl to anaiptol nepasidarė lengvesnis. Priešingai – jie tapo atstumtaisiais ir medžiojamaisiais. JAV vyriausybė nori paversti juos superkariais, slaptuoju armijos ginklu. Juos taip pat medžioja paslaptinga Organizacija , kuri visais įmanomais būdais stengiasi juos pražudyti. Ši Organizacija turi savų mediumų, galinčių skaityti žmonių mintis.
Pirmiausia reikia paminėti, kad šio filmo režisierius yra Paul McGuigan, jo paskutinis darbas buvo 2006 metais, filmas Laimingas skaičius kitas. Tada tikrai buvo į ką pažiūrėti, scenarijus puikus, viskas buvo taip užsukta, jog filmo pabaigoje tikrai buvo suintriguotas. Dabar gi, nesu toks sužavėtas – toks vaizdas, jog filmo idėja nukopijuota nuo Šoklio, ar net nuo daugelio pamėgto serialo Herojai. Vien tas faktas, kad Lietuvoje premjera įvyko trimis mėnesiais vėliau, nei Amerikoje, rodo, jog filmas nebuvo toks populiarus, kad Lietuvos kino platintojai veržtųsi filmą parodyti kuo greičiau.
Daug vilčių dėjau į Dakota Fanning personažą ir galų gale į jos pačios aktorinius sugebėjimus. Tačiau nei jos veikėja buvo kažkokia įspūdinga, nei ji pati labai gerai suvaidino. Pasidavė mergaitė holivudo žavesiui ir suvaidino nerimtame filme apie paslaptingas ir nežemiškas žmoniu galias. Tebūnie, kiekvienas filmas vis kažko išmoko, kitą kartą gal pasirinks sau tinkamesnį ir kiek sudėtingesnį filmą. P.S kas ją rengė šiame filme? Petruškevičius? Kitas pagrindinis herojus, Chris Evans, daugiausiai žinomas iš Fantastiškojo ketverto kol kas tikrai pataikė į savo filmo žanrą, nereikia jam rimtų filmų, tegu dar pavaidina bet kokiuose, o paskui tikiu, kad surimtės ir susuks tikrai gerą vaidmenį.
Superherojai. Taip taip, amerikiečiai tikrai tokių turi, tačiau kai pradedama kurti kažkas neoriginalaus, kaip atsitiko dabar tai jau darosi nebeįdomu. Aišku, amerikiečiams tai gal ir įdomu, tačiau ne lietuviams. Pas mus nėra išvystyta komiksų kultūra, o dar kai filmas visiškai netaiko į komiksą, iš kart pasidaro eilinis filmas, kuris mūsų nesudomins.
Filmo kokybė. Pamačius Honkongo vaizdus iš kart peršasi mintis, jog amerikiečiai norėjo sutaupyti filmavimo kaštais, todėl ir filmavo Kinijoje. Taip pat ir specialieji efektai tikrai nestebina, spalvoti energijos kamuoliai ir pan. Operatorius irgi nesistengė nustebinti bent jau gražiais Honkongo miesto vaizdais, arba tai buvo su mintim, jog parodyti miestą tokį koks jis yra paprastiems mirtingiesiems.
Tai yra tikrai vidutiniškas filmas, kurio turbūt greitai niekas nebeprisimins ir atsiguls į pigių holivudo filmų archyvą.
Macro rėžimas nelabai draugavo su manim, bet vis tiek neblogai gavos…
[flickr]tag:netikrasobuolys[/flickr]
